Vaizdo konferencija „Nevyriausybinės organizacijos ir nematerialus kultūros paveldas Lietuvoje ir Švedijoje. Kokios galimybės?”
2020 m. lapkričio 6 d. 9.00–13.00 val. kviečiame gyvai stebėti vaizdo konferenciją „Nevyriausybinės organizacijos ir nematerialus kultūros paveldas Lietuvoje ir Švedijoje. Kokios galimybės?”. Vaizdo konferencijoje bus pristatomos gerosios nematerialaus kultūros paveldo ir tradicinės kultūros srityje veikiančios nevyriausybinių organizacijų patirtys ir iššūkiai Lietuvoje ir Švedijoje.
Rengėjai: Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas ir Vilniaus etninės kultūros centras
Rėmėja: Lietuvos kultūros taryba
Vaizdo konferencija bus gyvai transliuojama per rengėjų socialines Facebook paskyras.
Norinčius aktyviai dalyvauti ir užduoti pranešėjams klausimus prašome registruotis:
https://forms.gle/FxLSdwbdXBqTqBke9 (prieš renginį Jums bus išsiųsta Zoom nuoroda).
Preliminari programa
9.00–9.10 Įvadinis žodis: Milda Valančiauskienė (Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas) ir Loreta Stoliarovienė (Vilniaus etninės kultūros centras)
9.10–9.30 Ričardas Diržys (Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras) „NVO. Kas? Kodėl? Kam?“
9.30–9.40 Klausimai, atsakymai
9.40– 10.00. Milda Valančiauskienė (Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas) „Vilniaus apskrities nematerialaus kultūros paveldo nevyriausybinių organizacijų katalogas“
10.00–10.10 Klausimai, atsakymai
10.10–10.30 Lijana Šarkaitė-Viluma (folkloro ansamblis „Laukis“) „Folkloro asociacijų ir puoselėtojų veikla: patirtys, iššūkiai, galimybės“
10.30–10.40 Klausimai, atsakymai
10.40–11.00 Augustas Černiauskas (Tradicinių šokių draugija )„Tradicinių šokių judėjimas Lietuvoje“
11.00–11.10 Klausimai, atsakymai
11.10–11.30 Sandra Daugirdienė (VšĮ „Amatauk“) „Amatauk“– tradicijos šiuolaikiniam žmogui: kodėl pavyko?”
11.30–11.40 Klausimai, atsakymai
11.40–12.00 Pertrauka
12.00–12.50 Meg Nömgård (Švedija) pranešimas (sinchr. vertimas į liet.k.) „Nuo pasakojimo prie laužo iki UNESCO“
12.50–13.00 Klausimai, atsakymai
Daugiau apie pranešėjus:
Ričardas Diržys, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro regionų politikos ekspertas, institucinio stiprinimo konsultantas. Nevyriausybiniame sektoriuje nuo 1995 metų.
Pranešime „NVO. Kas? Kodėl? Kam?“ bus aptariami nevyriausybinių organizacijų gyvybingumo skirtumai įvairiose šalyse: demokratinėse, autoritarinėse, kt.; NVO, veikiančių kultūros srityje, vaidmens ir savivaldybių bei fondų paramos nevyriausybinėms organizacijoms ypatumai Lietuvoje; kultūros sektoriaus NVO ateities vizijos ir NVO bei savivaldybės įstaigų bendradarbiavimo galimybės, NVO tarybos misija, kultūros sektoriuje veikiančių NVO tikslų ir idėjų įgyvendinimo efektyvumas.
Milda Valančiauskienė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato kultūros programų vadovė, Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo tarybos pirmininkė (LRKM), Šiaurės šalių gerųjų nematerialaus kultūros paveldo praktikų portalo redakcinės grupės narė.
Pranešime bus pristatytas projektas „Vilniaus apskrities nematerialaus kultūros paveldo nevyriausybinių organizacijų katalogas“, jo tikslai, rezultatai, iššūkiai. Šį projektą 2019–2020 m. įgyvendino Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, bendradarbiaudamas su Vilniaus etninės kultūros centru, finansuojant Lietuvos kultūros tarybai. Projektas sumanytas, siekiant paskatinti nevyriausybinių organizatorių sektorių, veikiantį etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo srityje.
Lijana Šarkaitė-Viluma, etnomuzikologė, asociacijos Folkloro ansamblis „Laukis“ vadovė, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos vaikų folkloro ansamblio „Pamedėlis“ vadovė, veda seminarus etninės kultūros temomis, tradicinio dainavimo ir šokių mokymus, folkloro renginius, organizuoja folkloro ekspedicijas.
Pranešime „Folkloro asociacijų ir puoselėtojų veikla: patirtys, iššūkiai, galimybės“, dalinantis gerąja patirtimi, bus aptariamos asociacijų, etnokultūrininkų bei folkloristų galimybės vykdyti, kurti, tirti ir įgyvendinti įvairias veiklas bei projektus.
Augustas Černiauskas, tradicinių šokių entuziastas, Vilniaus Tradicinių šokių klubo renginių ir stovyklos rengėjas, šokių mokytojas, šiais metais pradėjęs vesti ir privačius mokymus kartu su šokių partnere Inga.
Pranešimas „Tradicinių šokių judėjimas Lietuvoje“ skirtas sparčiai besivystančiam tradicinių šokių judėjimui Lietuvoje, įtraukiančiam vis daugiau miestų jaunimo į šokėjų bendruomenę. Judėjimas prasidėjo Vilniuje, įkūrus tradicinių šokių klubą, vėliau įsijungė Kaunas, Klaipėda, Varėna, Utena. Kasmet vasarą vykstanti tradicinių šokių stovykla sukviečia vidutiniškai apie 300 įvairaus amžiaus šokėjų bei svečių iš užsienio. Be šokių stovyklos organizuojami ir mažesni renginiai, kurių metu šokami ne tik ekspedicijų metu užrašyti lietuviški, bet ir kaimyninių šalių šokiai.
Sandra Daugirdienė, VšĮ „Amatauk“ steigėja, edukatorė, projektų koordinatorė.
„Amatauk“ rengia edukacines programas, vaikų dienos stovyklas, įgyvendina kultūrinius projektus, bendradarbiauja su kitomis organizacijomis. Pranešime „Amatauk“– tradicijos šiuolaikiniam žmogui: kodėl pavyko?” bus pristatyta trejus metus trunkanti viešosios įstaigos sėkminga veikla, iššūkiai steigimo metu, kultūrinių edukacijų pasiūlos kontekstas, pasirinkta veiklos strategija, įgyvendinamų veiklų pobūdis, auditorijos ypatumai.
Meg Nömgård (Švedija), NVO „Legendų žemė“ (Kronobergo regiono istorijų pasakotojų tinklo narė) direktorė, istorijų pasakotoja ir lektorė.
Pranešime „Nuo pasakojimo prie laužo iki UNESCO“ bus pristatoma Pietų Švedijoje sėkmingai asociacijos principu veikiantis istorijų pasakotojų tinklas, nevyriausybinė iniciatyva, kuri užsimezgė viename festivalyje 1980 m., į kurį buvo susirinkę įvairių sričių entuziastai aptarti nykstančios pasakojimo tradicijos problemas. Šiandien šis tinklas vienija kelias dešimtis profesionalių ir mėgėjų istorijų pasakotojų. Šis tinklas šiandien ne tik reprezentuoja Kronobergo regiono kultūrinę tapatybę, bet yra neatsiejama ugdymo bei mokslo įstaigų veiklos, kultūros renginių dalis. Ši atgaivinta istorijų pasakojimo tradicija 2018 m. įrašyta į UNESCO gerųjų nematerialaus kultūros paveldo veiklų registrą.